Interviu su Monika Markevičiūte
Prieš kelias dienas kalbinau nuostabų žmogų ir fotografę Moniką Markevičiūtę. Jauna, ambicinga ir tikslo siekianti asmenybė. Jūsų dėmesiui – trumpas interviu su Monika.
Taigi, Monika, kaip susidomėjai fotografija?
Tikiu, jog niekas gyvenime neįvyksta veltui ir viskas atsitinka taip, kaip turi atsitikti. Taip įvyko, kad vieną dieną sutikau merginą, kuri tapo mano geriausia drauge. Jai ir turiu būti dėkinga, jog pastūmejo mane šia linkme, prijaukino prie fotoaparato. Palaipsniui pradėjau fotografuoti ir ją, žavėjausi, kaip fotografijomis galima pagauti gražią akimirką. Vėliau fotografavau kitus draugus, pažįstamus ir viskas išaugo iki to, ką darau dabar.
Kada pradėjai fotografuoti?
Tikslios datos tikrai nepamenu, bet, manau, jau apie 4.5 metų.
Kas įkvepia tave fotografuoti?
Labiausiai mane įkvepia ruduo, labai žavi sodrios gamtos spalvos, dar lietus ir apskritai apniukęs oras. Aš vienas iš nedaugelio žmonių, kuris nelaukia vasaros, karšto oro, nes jie išvaiko visą mano norą kurti. Mane įkvepia vakaro, nakties metas, tada aš atsigaunu, tada ateina visos geriausios mintys ir jėgos įvairiems darbams atlikti. Neretai įkvėpimas ateina iš aplinkos stebėjimo. Mėgstu stebėti žmones, vis mąstau kur jie eina, koks kiekvieno jų gyvenimas. Dar muzika, kinas, spalvos ir daug daug daug dalykų, supančių mane.
Papasakok apie savo fotografijos stilių. Kokia stengiesi būti, kas tau svarbu, ko tu sieki?
Tiesą sakant, net nenumanau koks mano fotografijos stilius. Kiekvieną kartą vis kitoks, nes nesusitelkiu tik į vieną žanrą. O apskritai – tai yra žmogaus fotografija. Atsipalaidavusio, laisvo, ryškaus žmogaus, aplinkos detalių ir spalvų derinys.
Stengiuosi nestovėti vienoje vietoje ir nekartoti jau darytų klaidų, kadangi esu perfekcionistė, negailestinga savo pačios kritikė ir dėl menkiausios padarytos klaidos ilgai save graužiu, tačiau galbūt tai ir padeda kažkiek tobulėti.
Man visada svarbiausia, kad mano fotografuojamas žmogus jaustųsi visiškai atsipalaidavęs ir būtų tiek pat atsidavęs siekiant geriausio rezultato.
O siekiu…Manau visad siekiu gero rezultato!
Ar turi dar kitų pomėgių be fotografijos?
Labai mėgstu pasivaikščiojimus, ieškoti gražių detalių gamtoje, viską stebėti. Mėgstu vakarus su gerais filmais, būti su artimais žmonėmis, kalbėtis. Net nežinau, manau, tokie patys pomėgiai kaip ir daugelio, tokie maži, bet reikalingi.
Turi išaikytą estetiką. Ar tai kažkieno įtaka ar vidinė nuojauta?
Manau, tai nuojauta. Teisingai jaučiantis fotografas turi jausti ribas net apie tai negalvodamas. Tai labiau teisingas matymas kaip nereikėtų daryti, iš kurio kampo tas pats fotografuojamas objektas atrodys gražiau ir pan. Manau šiuos dalykus reikia tiesiog jausti.
Ar seki fotografijos madą?
Susimąsčiau, kad jeigu reikėtų apibūdinti fotografijos madą, ko gero, to nepadaryčiau. Neseku madų, darau tai, kas man pačiai atrodo priimtina ir artima, tik taip, kaip tuo metu jaučiu.
Ar turi mėgstamų fotografų iš Lietuvos, užsienio?
Žinoma, kad turiu. Jei paminint tik keletą, tai žaviuosi viena fotografe iš Gruzijos vardu Mariam Sitchinava. Mane labai žavi vintažiniai drabužiai, detalės, todėl jos fotografijos man tikra atgaiva sielai. Amerikietis fotografas Emmanuel Rosario, kurio fotografijų erdvės užburia. Jo nuotraukose jaučiasi visiškai laisvas, nesuvaržytas gyvenimas. Tikrai įkvepiantys darbai. Lietuvių tarpe irgi turim nemažai talentingų žmonių. Nuolat žaviuosi Neringos Rekašiūtės fotografijomis ir moterimis jose. Mano akimis, ši fotografė turi savitą stilių ir išjaučia kiekvieną savo darbą, kas tikrai žavi.
Koks linksmiausias nuotykis per fotosesijas?
Tų linksmų įvykių buvo tiek daug, kad kai reikia pasakyti, niekada nežinau, kurį išskirti. Pasikartosiu, kaip ir neseniai publikuotam mano interviu ir pasakysiu tik tiek, kad jau esu pripratusi prie to, jog būnam išvaryti iš skirtingų vietų. Nuo lindimų į privačias valdas, iki prekybos centrų ir tt. Kartais reikia išdrįsti viską vardan gero kadro!
Ko norėtum palinkėti savo žiūrovams ir gerbėjams?
Norėčiau palinkėti atrasti save, surasti kažką, kas Jums teikia džiaugsmą gyvenime ir tada palinkėčiau daug užsispyrimo, kad nenusimintumėt po pirmos nesėkmės ar pirmo pikto komentaro. Visa tai padeda tobulėti.
Ką patartum pradedantiems fotografuoti?
Visų pirma, suvokti, jog turima technika dar ne viskas. Išmokit džiaugtis, vertinti tai, ką turit. Išnaudokit turimą fotoaparatą iki maksimumo, išbandykit save skirtinguose stiliuose. Svarbiausia – kuo daugiau fotografuokit sau, dėl savęs, stebėkit savo daromas klaidas, jų nekartokit ir viskas bus gerai.
Daugiau Monikos darbų galite pamatyi čia:
Facebook | Monika Markevičiūtė Photography
500px.com | MonikaMark
Efoto.lt | Monika Markevičiūtė
Autorius: Roman Bogdanov (The Hitch)
