Sauliaus Pertausko paroda „Interpretuok mane“


2012m. sausio 20 dieną Lazdijuose buvo atidaryta pirmoji personalinė Sauliaus Petrausko paroda „Interpretuok mane“, paroda veiks iki kovo 3 dienos.

Saulius Petrauskas:

Saulius Petrauskas

Gimiau 1986m Lazdijuose, augdamas mačiau, kaip fotografuoja mama, jos pavyzdžiu aš ir pasekiau. Fotografija man buvo daugiau hobis, ir negaliu pasakyti, kad ja iš karto susidomėjau. Mano užsidegimas fotografiją naudoti kaip saviraiškos formą augo palaipsniui, su kiekvienu nauju atradimu, nauju suvokimu keitėsi ne tik mano mąstymas, žinios ir požiūris, bet ir aš pats. Fotografuoti nenustojau ir tada, kai 2005 m.baigęs Lazdijų M. Gustaičio gimnaziją išvykau mokytis dailės ir technologijų pedagogikos, čia mano aistra fotografuoti tik brendo. Ir vos tik baigęs studijas vėl grįžau į širdžiai mielą kraštą, ne todėl, kad bijau keliauti ar kitur negaliu rasti darbo- tiesiog norisi vėl pajusti tą jausmą, kai nesi svetimas, kai pažįsti kaimynus, kai gatvėje sveikiniesi visus nes esi dalis ramaus Lazdijų miesto gyvenimo.
Fotografijų paroda ,,Interpretuok mane“ yra įžanga į kitus mano darbus. Šiek tiek bauginančią temą pasirinkau ne tam, kad ką nors išgąsdinčiau, o tam, kad žmogus pažvelgtų į kai kuriuos gyvenimo procesus nestandartiškai, kitomis akimis, kad sekundę sustotų ir pamąstytų.

Keletas darbų iš parodos:

Ji niekada man nenusišypso, nors jau lyg ir įpratome vienas prie kito... Kaip keista iš tiesų nežinoti kuris į kurio pasaulį atklydome. Ji kartais būna tokia tikra jog rodos galiu ją paliesti, tačiau to nedarau ir niekada nedarysiu, nes kai ji šalia, aš kiekvieną oro gurkšnį nuryju tarsi akmenį, net nusišypsoti jai neįstengiu. Ir iš kur man žinoti- gal ji man nesišypso dėl tos pat priežasties- baimės. Iš kur man žinoti- gal aš į jos pasaulį atklydau. O gal nežinojimas ir yra baimė. O kas jei baimė yra žinojimas, kad nežinai?

Ji turi šimtą veidų, šimtą vardų, bet tik vieną žvilgsnį, pamatęs jį tą pačią sekundę iš visų matytų atskirsi. Jame telpa visas pasaulis, visa kūryba ir visas tavo gyvenimas. Pagalvok: viename žvilgsnyje...

Tyliai. Neliečiant žemės. Mano sode. Pamačiau. Ištiesiau ranką. Išėjome. Kodėl aplinkiniai tokie keistai savanaudiški, man išėjus, neapverkė manęs- apverkė savo skausmą, apverkė savo praradimą. O aš... Aš vistiek išėjau... Ir lauksiu Jūsų- ateinančių.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *